Mano Jūra vandenynasKasdien, nuo aušros iki sutemos, pajūrio smėlyje įsišaknijęs stovi žmogus šalia molberto su beviltiškai švaria drobe. Atokiau jo, ant žemės, guli rūpestingai padėta nepradarytų akrilinių dažų tūbelių dėžutė. Jis – tapytojas. Vienoje rankoje teptukas, kitoje – varinis puodelis, puspilnis arba pustuštis (nelygu, kieno akis matuoja jo tūrį) jūros vandens. Tapytojas kasdien, nuo aušros iki sutemos, tapo jūrą jūros vandeniu. Kas paneigs, kad balta drobė nėra tuščia? Nenustebau, kai prisiminiau psichoefektinį pratimą su balto popieriaus lapu ir juodu tašku viduryje. Ką matai? Tašką, baltą lapą, lapą su tašku… Tą, kuris į tą tašką žiūri.
https://mmanosambala.lt/blogas/jura-vandenynas |
TARO KURSAI KLAIPĖDOJE PAGAL "MANO ŠAMBALA" METODIKĄ.
|
Fortūna
Seniai seniai, nuostabaus grožio gamtos kampelyje gyveno laiminga šeima ir laimės klausimu neapsisprendę jų kaimynai. Laimingos šeimos vienturtis sūnus suaugo ir pirmą kartą išsiruošė į smaragdines lankas gaudyti mustangų. Kaip ir buvo galima tikėtis, grįžo vienturtis namo nieko nepešęs.
https://mmanosambala.lt/blogas/fortuna |
Žynė |
Patyčių mėnuoAle tai kaip prisidirbau per praeitą jaunatį, tai net gėda žmogui pasakyt… Jei tokio absurdiškai kvailo mano poelgio rezultatas būtų buvęs tik skradžiai į žemę sulįsti norinti gėda su išdavikiškai raudonais žandais, tai būtų dar pusė velnio, bet kur tau… Likimas, karma, žvaigždės ar tas prodingas barzdočius, anapus debesų, sarkastiško originalumo nestokoja. O buvo taip…
https://mmanosambala.lt/blogas/patyciu-menuo |
Prognozuojamos dovanosNebūtina pažinti žmogų asmeniškai ar būti aiškiaregiu, kad galėtum jį apibūdinti. Užtenka akyla akimi nužvelgti nuo galvos iki kojų ir minčių teptukai jau piešia jo portretą su pilna komplektacija, ryškiai akcentuojant tai, kas rezonuoja su pačiu žiūrinčiuoju: amžius, socialinė padėtis, mitybos įpročiai, pomėgiai, lytinė ir religinė orientacija… Na, o jei neturėtum galimybės nei jo pažinti, nei išvysti, o matytum tik jo pasirinkimą - pvz. jo dovaną artimam draugui? Dovana dovanojantįjį išduoda ne ką mažiau, nei jo išvaizda.
Noriu trumpai papasakoti apie vieną iš savo draugių, kurios vardas lai būna Jums įmenama mįslė. Susipažinau su Ja maždaug prieš dešimt metų, kažkokiame forume, į kurį mus abi atvedė bendras pomėgis. Kurį laiką bendravome internetu ir galiausiai susiorganizavom pasimatymą. Spėkit, kur buvo lokacinė susitikimo vieta? Ne, tikrai ne kavinė. Mudvi originalesnės! https://mmanosambala.lt/blogas/prognozuojamos-dovanos |
GIMTADIENINIO ŽARIJOSE KEPTO BANANO RECEPTASIšsirenkame patį didžiausią, bet nebūtinai gražiausią bananą. Dėl dydžio nesikuklinam! Kai valgysit, vis tiek kils mintis, kad vertėjo didesnio paieškoti. Apsidairome alkano erelio-smaližiaus akimis ir griebiam bet ką, kas kvepia kakava ir panašu į šokoladą. Sumedžiotą saldėsį sulaužome arba supjaustome gabalėliais. Imame bananą su visa žieve ir įlenkimo pusėje įpjauname išilgai. Pjūvio vietą prifarširuojam šokolado ar šokoladinio saldainio gabalėliais. Šokolado gabalėlių skaičių išrinktajam bananui apskaičiuojame asmeniškai pagal savo smaližiškumo laipsnį.
https://mmanosambala.lt/blogas/gimtadienis |
Gerumas
Kai Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV paklausė: “Kokią religiją Jūs išpažįstate?”, budistų dvasinis vadovas atsakė: “Gerumą”.
Gerumas – savybė, kurios dėka turi teisę vadinti save Žmogumi. Gerumas – sąlyga, siekiant nugyventi savo gyvenimą prasmingai. Gerumas – dovana, kurią gavai gimęs Žmogumi Žemėje. Gerumas – viso pasaulio religijų pagrindas ir vertybė. Svarbiausias ir prasmingiausias dalykas, kuriuo žmogus gali sau leisti tikėti besąlygiškai, neieškodamas argumentų, tai - gerumas. Todėl, manau, ir meldžiantis prasmingiausia prašyti gerumo, bet ne sau, o galimybės būti geru kitiems, stiprybės išlikti geru ir tikėti gerumu net ir tada, kai yra nepakeliamai sunku. https://mmanosambala.lt/blogas/gerumas |
Prieš kritikuodamas kitą, pripažink savo paties tiesos laikinumąKiekvienas žmogus turi savo tiesą. Tai yra tarsi jo vidinis žinojimas – “omuo” (past. ką žmogus turi omenyje) absoliučiai visais klausimais ir teiginiais. Šią tiesą reikia suvokti ne tik kaip turimas žinias ir informaciją, kuri formuoja nuomonę, bet daug plačiau t.y. savo egzistenciją suvokti kaip Tiesą. Asmeninė tiesa yra tarsi atskaitos taškas, aukščiausias vertinimo kriterijus, konkretus pasaulio matymo (regėjimo ir suvokimo) kampas, tinkamo elgesio reglamentas, vyraujančios vertybės. Tai yra žmogaus asmeninis pasaulis Pasaulyje ir santykyje su kitų žmonių asmeniniais pasauliais (asmeninėmis tiesomis).
Tavo tiesa yra tokia, koks esi Tu pats. Norėdamas keisti save, turi keisti savo tiesą. Tu esi savo tiesos fizinis pavidalas. https://mmanosambala.lt/blogas/pries-kritikuojant-kita-pripazink-savo-paties-tiesos-laikinuma |
Kritika ir kritinis mąstymasKritika – toks slidus dalykas. Atrodo, sukritikavus kitą žmogų ar jo išsakytas mintis, padarysi gerą darbą visų labui, ištaisydamas pašnekovo (galbūt) padarytas klaidas. Tačiau po tokio teisybės atitaisymo, kažkodėl geriau nepasijaučia nei kritikuojamasis, nei pats kritikuojantysis.
Man rodos, kritika visada yra tik priemonė, įgyvendinti įsisąmonintą arba neįsisąmonintą asmeninį tikslą. https://mmanosambala.lt/blogas/kritika |
Kažkada ir aš norėjau tatuiruotėsPastebėjau, kad tatuiruotės poreikis iškyla ties tam tikrais asmeninio gyvenimo tarpsniais. Tai tarsi būdas „pažymėti“ vidinį pokytį (transformaciją) ir pakeisti save, atgimti kitokiu, nei buvai iki šiol. Yra teorijų, kildinamų iš senųjų kultūrų, kuriose nauja tatuiruote, randu ar auskaru buvo žymimi reikšmingi asmenybės raidos įvykiai (pvz. branda), sėkmingai atlikti išbandymai, iniciacijos. Manau, tai ir šiandien yra viena iš pagrindinių tatuiruotės poreikio priežasčių. Žinoma, kūno žymėjimo poreikis gali kilti ir iš noro būti pastebėtu, pripažintu, įvertintu, išskirtiniu. Čia jau galime įtarti vaikystėje susiformavusį nepilnavertiškumo kompleksą. Taip pat reiktų paminėti ir retesnes tatuiravimosi priežastis, kylančias iš religinių įsitikinimų (apsaugantys simboliai), iš savirealizacijos poreikio (menas) ar gyvenimo būdo (personažas).
https://mmanosambala.lt/blogas/kazkada-ir-as-norejau-tatuiruotes |
Jei prakalbinsi arbatą, neliks žmogaus, kurio nesugebėtum prakalbintTurbūt nuskambės visiškai šizofreniškai, bet kai kalbu apie arbatą, suvokiu ją kaip gyvą, veik sąmoningą, o gal net intelektualų “sutvėrimą”, gebantį kažkokiu transcendentiniu būdu bendrauti su žmogumi ir jį paveikti. Galbūt tai – arbatos dvasia?
Ir visiškai nesvarbu, ar tai būtų dvasia, ar šalia sėdintis paslaptingas nepažįstamasis, žinau, jis su manim kalbės tik tuomet, jei išdrįsiu, jei sugebėsiu jį prakalbinti. Turbūt žinote kaip būna tokiose situacijose - protas ima kurti beviltiškai neoriginalius scenarijus su šimtaprocentinio apsijuokimo vertomis užkalbinimo priežastimis. O kur dar savęs pateikimo strategija… https://mmanosambala.lt/blogas/jei-prakalbinsi-arbata-neliks-zmogaus-kurio-nesugebetum-prakalbint |
Gyvenimo prasmė“Iš tiesų kitoks turėtų būti pats klausimas apie gyvenimo prasmę. Turime patys suprasti ir išaiškinti nusivylusiems žmonėms, kad svarbu ne tai, ko mes dar laukiame iš gyvenimo; daug svarbiau yra tai, ko gyvenimas laukia iš mūsų!
https://mmanosambala.lt/blogas/gyvenimo-prasme |
© 2012. Visos teisės saugomos.